Kai niekas nepadeda: habituacija

Habituacija yra pripratimas prie ūžesio tokiu būdu, kad jis tampa nejuntamas, kol į jį neatkreipiamas dėmesys. Sakoma, kad kiekvienas žmogus, kuriam spengia, gali išmokti nejusti spengimo. Tai gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Veikimo principas čia toks, kad smegenys moka atskirti svarbius garsus nuo nesvarbių (pvz. miško ošimas, durų spynos rakinimas ir t.t.) ir nesvarbių garsų žmogus net neprisimena girdėjęs. Nors juos gali puikiai girdėti, jei tik susikoncentruoja.
Keletas patarimų habituacijai.
Visų pirma, mano nuomone, ji nelabai padės tiems, kuriems ūžimas turi dinamiką, t.y. pastoviai atsiranda naujų garsų. Taigi, jei pastoviai yra naujų garsų, smegenys visada juos priims kaip svarbius.
Jei dinamikos nėra ir jei norite kuo greitesnio rezultato, stenkitės niekada negalvoti apie spengimą ir su juo susijusias problemas. Kuo daugiau apie jį galvosite, tuo smegenys traktuos spengimą kaip svarbų garsą, tuo labiau jis vargins.
Paprašykite aplinkinių neklausinėti apie jūsų savijautą ir garsus. Kiekvienas priminimas trugdys habituacijai.
Dar vienas įdomus ir svarbus dalykas: yra tyrimų, kad varginant spengimui ir bandant dėl spengimo nukreipti mintis į ką nors kitą (pvz. galvosiu apie miško ošimą), tai habituacijai nė kiek nepadeda. Taip yra todėl, kad vis tiek daroma veikla dėl ūžimo, o tai smegenims nepadeda to garso priskirti nesvarbiems. Kitaip tariant norint, kad habituacija veiktų, reikia dėl spengimo nedaryti jokios veiklos, net ir nenukreipinėti minčių kitur. Reikia tiesiog stengtis gyventi savo įprastą gyvenimą ir habituacija turėtų kažkada įvykti automatiškai (jei nėra dinamikos).